ŠUNS SOCIALIZACIJA

 

Kai pasiskiepysite, rodykite pasaulį dar intensyviau. Tada veskite į parkus, šunų aikšteles, kavines – visur kur galite ir norite. Kuo daugiau matys ir patirs – tuo laimingesnis  ir ateityje geresnis jis bus. Kai Jūsų šuo nebereaguos į nieką, sveikinu, turite socializuotą šunį. Tik dabar svarbu visko neužmiršti.

Atrodo viskas taip paprasta, tačiau ką daryti, jei praleidote socializaciją arba pasiėmėte šunį iš prieglaudos, kuris pasaulio matė per mažai? Viską pradėkite iš naujo. Rodykite, drąsinkite, skatinkite skanukais ir džiaukitės mažais žingsniais. Tada viskas sunkiau, bet ir smagiau.

Taigi, einam gerti kavinėje kavos su šuniu?

Ar žinojote, kad yra svetainė draugiskigyvunams.lt – ten rodo visas vietas, kur galite eiti su augintiniu!

Kaip ir žmonėms, šunims reikia mokytis. Jie nemoka elgtis naujoje vietoje ar su nepažįstamais gyvūnais ar žmonėmis. Atrodo vieniems šunims viskas taip paprasta – jie ramūs sėdi kavinėje, o kiti sienomis lipa. Paslaptis – socializacija. Dabar Jums rašant, pašonėje guli Tedis, kuriam dar tik 3-4 mėnesiai (dantukai nesikeičia), o jis jau bijo žmonių, kurių nepažįsta ar neatpažįsta, bijo pakelto balso ar pakeltos rankos. Atrodo dar tik pati jaunystė, o mažyliui jau socializacijos trūkumas.

Pirmasis pasaulio pažinimas pas šuniukus prasideda kai tik jie atsimerkia ir pradeda viską tyrinėti. Tada jie nieko nebijo, bet saugosi. Tokio amžiaus šuniukams jau patartina leisti įvairiausius garsus – nueiti į youtube ir paleisti gatvės, fejerverkų ar kitų šunų garsus. Tai yra pirmasis jų susipažinimas su pasauliu.

Vėliau jiems ūgtelėjus ir pradėjus vaikščioti, galima parodyti vandenį (leisti patiems įlipti, kad vos apsemtų pėdutes) ir įvairius kitus paviršius – plyteles, medį, kilimus.

Veterinarai visada sakys, kad šunims į lauką negalima iki pirmo skiepo, po kurio praeina dvi savaitės. Aš jiems visiškai pritariu, tačiau viena dresuotoja yra pasakius „geriau sergantis, negu nesocializuotas“, žinoma jei ta liga nėra rimta. Kol nespėjote užsipulti, noriu iškart pasakyti, kad į lauką vesti patariu ten, kur nebūna kitų šunų. Tarkim parkas ar šunų aikštelė yra netinkama neskiepytam šuniui, tačiau miškas – sąlyginai saugi socializacijos vieta. Šuniukui nuo mažens pravartu matyti kitus šunis, žmones, dviračius, paspirtukus ir įvairius kitus jam nematytus objektus. Galite rodyti jį draugams, kviestis juos pas save, leisti žaisti su skiepytais šunimis (kurie tikrai skiepyti) ar vestis į kavinę ir palaikyti ant rankų. Kuo daugiau matys – tuo geriau, tačiau nepamirškite, kad tai daryti reikia saugiai.